Pereiti prie turinio

Petronijus Maksimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Petronijus Maksimas
Petronijaus Maksimo solidas
Gimė 396
Mirė 455 m. gegužės 22 d. (~59 metai)
Tėvas Anicius Probinus
Romos imperatorius
Valdė 455 m.
Pirmtakas Valentinianas III
Įpėdinis Avitas
Vikiteka Petronijus Maksimas

Petronijus Maksimas (apie 396455 m. gegužės 22 d.) – Vakarų Romos imperatorius, valdęs du su puse mėnesio 455 m., konsulas, prefektas.[1]

Gyvenimas iki tampant imperatoriumi

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petronijus gimė apie 396 m., gimimo vieta nežinoma. Priklausė Anicijų (lot. Anicius) šeimai ir buvo giminingas vėliau valdžiusiam imperatoriui Olibrijui

Jaunystėje Petronijus padarė puikią karjerą: 415 m. jau buvo notarijus, 416 m. tapo finansų ministru ir išbuvo poste iki 419 m. Nuo 420 m. sausio/vasario iki 421 m. rugpjūčio/rugsėjo - Romos miesto prefektas. Kaip prefektas jis atstatė Šventojo Petro baziliką. 433 m. Petronijus išrinktas konsulu vieneriems metams. 439 m. rugpjūtį-441 m. vasarį jis Italijos pretorionų prefektas, o 443 m. antrąkart išrinktas konsulu. Tarp 443 m. ir 445 m. pastatydino Forumą ant kalvos tarp Labikų kelio ir Šv. Klemenso bazilikos ant Celijaus kalvos.

Kova dėl imperatoriaus sosto

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petronijus įžengė į sostą po dviejų politinių žmogžudysčių: pirmoji buvo kariuomenės vado Flavijaus Aecijaus, antroji – imperatoriaus Valentiniano III 455 m. kovo 16 d.

Pasak istoriko Jono Antiochijiečio, Petronijus pralošė lažybose daug pinigų Valentinianui ir atidavė jam savo žiedą. Tuo žiedu imperatorius pasinaudojo, kad iškviestų į rūmus Petronijaus žmoną. Ši manė, kad ją kviečia vyras, bet atvykus paaiškėjo, kad turės pietauti su Valentinianu, kuris po pietų moterį išprievartavo. Grįždama namo Petronijaus žmona susitiko vyrą ir apkaltino jį, kad šis atidavęs ją imperatoriui. Petronijus nusprendė atkeršyti, bet suprato, kad iš pradžių turi atsikratyti Aecijaus. Vykdydamas sumanymą, jis tapo Valentiniano eunucho Heraklijaus draugu, kuris priešinosi Aecijui, tikėdamasis įgyti daugiau valdžios. Jiedu įtikino imperatorių, kad Aecijus ketina jį nužudyti, tad Valentinianas, padedamas Heraklijaus, nužudė kariuomenės vadą.

Po Aecijaus mirties Petronijus siekė užimti jo vietą ir tapti kariuomenės vadu, bet imperatorius su tuo nesutiko, nes Heraklijus jam patarė vienam žmogui nesuteikti Aecijaus turėtos galios. Anot Jono Antiochijiečio, įsiutęs Petronijus nusprendė nužudyti imperatorių. Sėbrais jis pasirinko Optiliją ir Traustilą, du skitus, kurie tarnavo Aecijui, o po jo mirties lydėjo imperatorių. Petronijus įtikino juos, kad vien tik imperatorius atsakingas už Aecijaus mirtį ir pasiūlė atlygį, jei šie išduos Valentinianą. 455 m. kovo 16 d. Valentinianas III nuvyko į Marso lauką su abiem skitais ir kitais sargybiniais. Kai imperatorius nulipo nuo arklio, kad pasitreniruotų su lanku, Optilija trenkė jam į smilkinį, o Traustila nužudė Heraklijų. Po to skitai nunešė karūną ir drabužius Petronijui.

Imperatorius nepaliko įpėdinio. Jonas Antiochijietis teigia, kad tuo metu į valdžią pretendavo trys kandidatai: Aecijaus apsauginis Maksimianas, turtingo pirklio Domnino iš Egipto sūnus; būsimasis imperatorius Majorianas, po Aecijaus mirties vadovavęs kariuomenei, imperatorienės Licinijos Eudoksijos favoritas; Petronijus Maksimas, kurį rėmė Romos senatas ir jo papirkti rūmų pareigūnai.

Imperatoriaus soste

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tapęs imperatoriumi Petronijus vedė imperatoriaus našlę Liciniją Eudoksiją. Ji tekėjo nenoriai, įtardama, kad būtent Petronijus nužudė velionį imperatorių. Iš tiesų su imperatoriaus žudikais Petronijus elgėsi maloniai. Po kiek laiko Licinija kreipėsi į vandalų karalių Geiseriką. Licinija turėjo ryšių su vandalais, nes jos dukra Eudocija buvo sužadėta su Geiseriko sūnumi Huneriku, kol Petronijus atšaukė sužadėtuvių susitarimą, tuo įsiutindamas Geiseriką.

Kovo mėnesį Romą pasiekė žinia, kad Geiserikas plaukia į Romą. Mieste kilo panika ir daug žmonių pabėgo. Petronijus irgi ketino sprukti ir reikalavo, kad Senatas bėgtų kartu. Panikos metu Petronijus liko tik su vienu sargybiniu. Kai jis bandė bėgti, įsiutusi minia užmėtė jį akmenimis, kūnas buvo sudarkytas ir įmestas į Tibrą. Petronijaus sūnus iš pirmos santuokos Paladijus, kuris buvo paskirtas cezariu ir vedė Eudociją, tikriausiai irgi buvo nužudytas. 455 m. birželio 2 d. Geiserikas užėmė miestą ir dvi savaites jį siaubė. Jis išvyko su daugybe grobio ir imperatoriene Licinija Eudoksija, jos dukromis Placidija ir Eudocija, kuri ištekėjo už Huneriko, kaip buvo sutarta.

  1. Petronijus Maksimas (Flavius Anicius Petronius Maximus). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 111 psl.
  Romos imperatorius  
Anksčiau valdė:
Valentinianas III
Petronijus Maksimas
'
Vėliau valdė:
Avitas
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis